Content area
Full text
Straipsnyje is mediju studiju perspektyvos nagrinejamos kurybiniu industriju sritys, lyginami ju skirtingi sarasai. Pasak autoriaus, tai - dinamiskas kulturos sektorius, kuris keiciasi pletojantis tiek medijoms, tiek ekonomikai, tiek technologijoms. Skirtingi kurybiniu industriju sarasai liudija, kad ju ribos - neaiskios, daznai susiklojancios. Nors kurybines industrijos papildo ir maitina viena kita, ju teritorijos veikiau yra priesiskos. Valstybes politika ju atzvilgiu nors ir rodo demesi siam sektoriui, kuris yra svarbus ekonomikai, daznai dar labiau supriesina atskiras jo teritorijas. Apskritai kurybines industrijos iskyla kurybos visuomeneje, kuri drauge - postindustrine, medijuota ir postmoderni.
Raktazodziai: kurybines industrijos, kurybos visuomene, masine kultura, mediju aplinka
Summary
The article deals with the areas of creative industries from the perspective of media studies by comparing their different lists. According to the author, it is a dynamic cultural sector that changes in the development of the media, economy and technologies. Different lists of creative industries witness that their borders are not clear and often cover each other. Creative industries add and nourish each other, but their territories are rather hostile. Although government policy shows attention to this sector important for economy, still it often opposes their different territories. In general, creative industries emerge in creative society that is post-industrial, mediated and postmodern.
Key words: creative industries, creative society, mass culture, media environment
IVADAS: KURYBINI? INDUSTRIJ? SRICI? S?RASAI
Turime ivairius kurybos industriju (KI) sriciu sarasus: tiek kurybos industriju teoretiku, tiek vyriausybiu. Vyriausybiu sarasai rodo tam tikru valstybiu politiku demesi kurybos industrijoms ir netiesiogiai liudija tiek auksta sios ekonomikos sferos lygi, tiek formuojama kurybingumo politika, tiek pletojama KI teorini diskursa tam tikrose salyse, is kuriu pirmiausia paminetinos Australija ir Jungtine Karalyste (JK). Demesi KI rodo ir Lietuvos vyriausybe1. KI teoretiku sarasai liudija mokslininku interesa ir teikiama prioriteta. Daznai teoretikai tokio saraso nepateikia, jis rekonstruotinas kitame kontekste, kuris rupi mokslininkui. Antai R. Floridos (2002) kurybos klases kontekste galima kalbeti apie kurybines veiklos sritis, taigi netiesiogiai - apie KI sritis. Cia panagrinesiu JK Kulturos, mediju ir sporto departamento (KMSD) sarasa, kuri palyginsiu su J. Howkinso (2010) pateiktu KI sarasu. Viena, atkreiptinas demesys butent i JK, kuri yra ne tik KI pletros lydere Europos Sajungoje, bet ir daugelio teoretiku tevyne. Kita, abu nagrinesimi sarasai atsirad? vienoje salyje - tai leis isvengti "nebendramacio diskurso" del galimo tradiciju ar kulturu skirtumo. Be...