Content area
Full Text
Legum omnes servi sumus, ut liberi esse possimus Aleksandras Dobryninas, Ilona Cesniene, Margarita Dobrynina, Vincentas Giedraitis ir Remigijus Merkevicius. Kriminalines justicijos supratimas visuomeneje. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2014 m., psl. 227. kasdieniniai
Visi esame istatymu vergai, kad galetume buti laisvi. (Cicerono kalba "Uz Kluenciju", 146 skyrius)
2014 metais baigesi Europos socialinio fondo finansuotas projektas "Kriminalines justicijos recepcija visuomeneje". Vienas sio projekto rezultatu yra monografija lines supratimas visuomeneje (isleista Vilniaus universiteto leidyklos lietuviu ir anglu kalbomis), kurios analizuojamu problemu ratas atliepia siuolaikines Lietuvos visuomenes kriminalines justicijos vertinimo poreiki. Knyga yra aktuali ne tik mokslininkams, bet ir Lietuvos visuomenei.
Monografijos autoriu kolektyvas - Aleksandras Dobryninas, Ilona Cesniene, Margarita Dobrynina, Vincentas Giedraitis, Remigijus Merkevicius - yra gerai zinomi mokslininkai. Skaitydamas knyga, supranti, kad be ankstesniu siu mokslininku (bendraautoriu) moksliniu straipsniu, monografiju bei produktyvios tiriamosios veiklos, nebutu ir sios studijos. Anksciau isleistos knygos Virtuali nusikaltimu tikrove (2001), Ar saugi Lietuvos visuomene? Lietuvos gyventoju viktimizacijos patirtis ir poziuris i baudziamaja bei visuomenes sauguma (2004), Kriminologijos teorijos (2008), Pasitikejimo Lietuvos teisesauga profiliai (2010) jau daug metu tarnauja akademinei bendruomenei kaip Aleksandras studiju proceso pagalbininkai, be kuriu neapsieinama visuose busimuju kriminologu, teisininku, sociologu, komu- komu- nikacijos studiju ir kitu socialiniu profesiju studentu baigiamuosiuose darbuose. Todel galima teigti, kad si studija yra ilgalaikio mokslininku idirbio ir moksliniu interesu atspindys, leidziantis autoriams pateikti logini kriminalines justicijos ivertinima ir strateginius orientyrus justicijos suvokimui ugdyti. Tik profesionaliai pasirenge mokslininkai gali pilnaverciai apciuopti ir identifikuoti kriminalines justicijos suvokimo segmentus.
Pasak autoriu, kriminalines justicijos suvokimui itakos turi sesi socialiniu mokslu segmentai - filosofinis, sociologinis, lingvistinis, politinis-ekonominis, psichologinis ir kriminalines justicijos "virtualizacija", - nes butent tai strukturuoja socialini suvokima, kas yra teisingumas ir kaip jis iveiksminamas visuomeneje. Siandien del intensyviu ekonominiu bei politiniu pokyciu teisinius procesus, ypac kriminalines justicijos aspektu, vertiname kaip dinamiskus ir daugiaplanius, nuolat besikeiciancius ir turincius reaguoti i ekonomikos bei politikos konteksto kaita. Taciau mokslinio irodymo siekiamybe, atskleidziant justicijos virsma, yra ne tik "diagnozuoti" segmentus, bet ir atskleisti ju tarpusavio sasajas.
Tiriamo objekto turinys monografijoje konstruojamas kaip teorine ir empirine visuma. Kriminalines justicijos strukturos funkcionavimo problemos ir ju ismanymas ilgai didziaja dalimi priklause gana uzdaram diskursui, kuriuo rupinosi tik teisinguma igalinancios bei iveiksminancios institucijos: policija, teismai, prokuratura, kalejimu administracija. Dabar sios institucijos pradeda dalintis teisingumo problemu aptarimu su platesne specialistu bendruomene. I si procesa itraukiami politikai,...