Content area
Full text
This article focuses on hyperreality as a phenomenon used in fashion communication. The paper elaborates on the philosophical approach of Jean Baudrillard towards hyperreality, and Georg Simmels ideas about fashions role in society. The continuity of these authors' ideas in later works highlights their cultural longevity. From a philosophical perspective, both fashion and hyperreality derive from dualism. Jean Baudrillard defines hyperreality as a condition in which what is real and what is simulated are seamlessly blended together. Hence, it becomes complicated to distinguish them. Fashion, according to Georg Simmel, is also firmly based upon dualism - one power pushes us to bind ourselves to others while another pushes us to distinction. In fashion communication, hyperreality is often used to create a sense of desire and excitement around the brands and products. The effect of passion and the edge of reality combine and evoke many philosophical approaches. We discuss hyperreality as a new reality dialectically - looking for the opposing ideas that would contribute to answering the main question - do we unconsciously want to be deluded? This paper reveals the link between hyperreality as a philosophical approach and fashion communication uncovering the delusion as a human desire.
Keywords: fashion communication, hyperreality, simulation, simulacra
Santrauka
Šiame straipsnyje dėmesys sutelkiamas į hiperrealybę kaip mados komunikacijoje naudojamą reiškinį. Straipsnyje išsamiai aprašomas Jeano Baudrillardo filosofinis požiūris į hiperrealybę ir Georgo Simmelio idėjos apie mados vaidmenį visuomenėje. Šių autorių idėjų tęstinumas vėlesniuose darbuose išryškina jų kultūrinį ilgaamžiškumą. Žvelgiant iš filosofinės perspektyvos, tiek mada, tiek hiperrealybė kyla iš dualizmo. J. Baudrillardas hiperrealybę apibrėžia kaip būseną, kai tai, kas yra tikra, ir tai, kas imituojama, susilieja. Todėl juos atskirti tampa sudėtinga. Mada, pasak G. Simmelio, taip pat tvirtai remiasi dualizmu - viena jėga verčia mus pritapti, kita - išsiskirti. Mados komunikacijoje hiperrealybė dažnai pasitelkiama norint sukurti noro jausmą ir jaudulį apie prekių ženklus ir produktus. Aistros efektas ir tikrovės riba sujungia ir sukelia daugybę filosofinių požiūrių. Hiperrealybę kaip naują tikrovę aptariame dialektiškai, ieškodami priešingų idėjų, kurios padėtų atsakyti į pagrindinį klausimą - ar nesąmoningai norime būti apgauti? Šis straipsnis atskleidžia ryšį tarp hiperrealybės kaip filosofinio požiūrio ir mados komunikacijos bei atskleidžia apgavystę kaip žmogaus troškimą.
Raktažodžiai: mados komunikacija, hiperrealybė, simuliacija, simuliakras
INTRODUCTION
The concept of hyperreality was first introduced in literature...