Lokaliai išplitusio nesmulkiųjų ląstelių plaučių vėžiu sergančių pacientų atsakas į chemospindulinį gydymą su imunoterapija

Abstract

Darbo tikslas ir uždaviniai: Įvertinti sergančiųjų lokaliai išplitusiu nesmulkiųjų ląstelių plaučių vėžiu, kuriems skirtas chemospindulinis gydymas ir imunoterapija, atsaką į gydymą. Uždaviniai: 1) įvertinti sergančių lokaliai išplitusiu nesmulkiųjų ląstelių plaučių vėžiu, kuriems skirtas chemospindulinis gydymas ir imunoterapija, demografinius ir klinikinius duomenis; 2) įvertinti šių pacientų atsaką į gydymą; 3) palyginti atsaką į chemospindulinį gydymą ir imunoterapiją tarp nuoseklaus ir sutaptinio chemospindulinio gydymo pacientų grupių; 4) nustatyti pacientų, kuriems skirtas gydymas, išgyvenamumo be ligos progreso bei bendro išgyvenamumo trukmę.

Metodai: Atliktas retrospektyvinis tyrimas, renkant duomenis apie lokaliai išplitusiu nesmulkiųjų ląstelių plaučių vėžiu sergančių pacientų demografinius rodiklius, klinikinius ir morfologinius ligos požymius. Tyrime dalyvavo tik pacientai, kurie po nuoseklaus ar sutaptinio chemospindulinio gydymo gavo imunoterapinį gydymą durvalumabu. Surinkta informacija susisteminta ir atlikta aprašomoji statistika. Dviejų grupių charakteristikos lygintos taikant Chi (χ²) kvadrato testą kategoriniams kintamiesiems. Bendras išgyvenamumas ir išgyvenamumas be ligos progreso apskaičiuoti Kaplan–Meier metodu.

Tyrimo dalyviai: Įtraukti pacientai, sergantys lokaliai išplitusiu nesmulkiųjų ląstelių plaučių vėžiu, kuriems po chemospindulinio gydymo skirta imunoterapija LSMUL Kauno klinikų Chemoterapijos dienos stacionare 2018–2025 metais.

Rezultatai: Tyrime dalyvavo 45 pacientai, vidutinis amžius 65,8 metų (nuo 53 iki 80 metų). Didžioji dalis buvo vyrai (73,34 %) ir aktyviai rūkantys ar rūkę praeityje (68,9 %), geros funkcinės būklės (ECOG 0–1 balas). Dažniausia diagnozė – adenokarcinoma (53,33 %), plokščiųjų ląstelių karcinoma sudarė 46,67 %. Visiems pacientams PD-L1 raiška buvo >1 %, daugumai nustatyta žema PD-L1 raiška (57,78 %). Iš 45 pacientų 35 (77,8 %) gavo sutaptinį, o 10 (22,2 %) – nuoseklų gydymą. 20 pacientų (44,4 %) baigė suplanuotą 12 mėn. trukmės durvalumabo gydymą. Metų išgyvenamumas be ligos progreso buvo 42,6 %, po 36 mėn. – 27,4 %. Bendras metų išgyvenamumas siekė 77 %, o po 36 mėn. – 61,2 %.

Išvados: 1) Dauguma pacientų buvo vyrai, vyresni nei 65 m., aktyvūs arba buvę rūkaliai; visi buvo geros funkcinės būklės, dažniausiai su žema PD-L1 raiška; 2) gydymą durvalumabu baigė 44,4 % pacientų; 3) statistiškai reikšmingų skirtumų tarp demografinių ar klinikinių rodiklių ir gydymo baigties nenustatyta; 4) gydymo skyrimo būdas (nuoseklus ar sutaptinis) neturėjo reikšmingos įtakos gydymo baigčiai; 5) Kaplan–Meier analizė parodė, kad pirmą mėnesį liga neprogresavo, tačiau išgyvenamumas be ligos progreso mažėjo iki 27,4 % po 36 mėn.; 6) bendras išgyvenamumas buvo 77 % po metų, 66,4 % po 24 mėn. ir 61,2 % po 36 mėn.

Alternate abstract:

Aim and objectives: The aim of this study is to assess the response to treatment in patients with locally advanced non-small cell lung cancer (NSCLC) receiving chemoradiotherapy and immunotherapy. Objectives: 1) to assess the demographic and clinical characteristics of patients with locally advanced NSCLC receiving chemoradiotherapy and immunotherapy; 2) to assess the response to treatment between sequential and concurrent chemoradiotherapy treatment groups; 3) to determine the progression-free survival of patients with NSCLC treated with immunotherapy.

Methods: Data from medical records of lung cancer patients treated at the Chemotherapy Day Hospital of Kaunas Clinics, Lithuanian University of Health Sciences Hospital (LSMUL KK), between 2018 and 2025 were analyzed. Only patients who received immunotherapy with durvalumab after sequential or concurrent chemoradiotherapy were included. The collected data were structured and descriptive statistics were performed. Group characteristics were compared using the Chi-square (χ²) test for categorical variables. Overall survival and progression-free survival were calculated using the Kaplan–Meier method.

Participants: The study included patients with locally advanced NSCLC who received immunotherapy after chemoradiotherapy at the Chemotherapy Day Unit of LSMUL Kaunas Clinics between 2018 and 2025.

Results: A total of 45 patients were included. The mean age was 65.8 years (range 53–80 years). Most patients were male (73.34%), current or former smokers (68.9%), and had good functional status (ECOG 0–1). Adenocarcinoma was diagnosed in 53.33%, and squamous cell carcinoma in 46.67% of patients. All patients had PD-L1 expression >1%, with low PD-L1 expression observed in the majority (57.78%). Of the 45 patients, 35 (77.8%) received concurrent treatment and 10 (22.2%) sequential treatment. Twenty patients (44.4%) completed the planned 12-month durvalumab therapy. The one-year progression-free survival rate was 42.6%, decreasing to 27.4% at 36 months. Overall survival was 77% at one year and 61.2% at 36 months.

Conclusions: 1) The majority of patients were male, older than 65, and smokers; 2) all patients were in good functional status, with low PD-L1 expression most common; 3) durvalumab treatment was completed by 44.4% of patients; 4) no statistically significant differences were found between demographic or clinical characteristics and treatment outcome; 5) treatment type (sequential or concurrent) did not significantly affect treatment outcomes; 6) Kaplan–Meier analysis showed no disease progression for the first month, but progression-free survival gradually decreased to 27.4% at 36 months; 7) overall survival rates were 77% at one year, 66.4% at 24 months, and 61.2% at 36 months.