Editorial. Kult?ros Reiskiniai Siuolaikini? Informacijos Ir Komunikacijos Technologij? S?lygomis: Nuo Meno Ir Televizijos Iki Politikos

Abstract

Siame zurnalo numeryje aptariami kai kurie daugiaaspek?iai siuolaikin?s kult?ros reiskiniai, apimant tokius j?, kaip menas, televizija, politika ir kt. Medijos ir komunikacija n?dien intensyviai skverbiasi kone ? visas darbo ir laisvalaikio veiklos, viesojo ir privataus sektori? sritis, reprezentuodamos dinamisk? ir netolygi? gyvenamojo pasaulio tikrov?. Medijuotoji komunikacija vis labiau tampa dominuojan?ia socializacijos forma, ji isstumia gyv?j? komunikacij?: kuo toliau, tuo labiau sis reiskinys nusako ne tik jaunimo, bet ir brandaus amziaus zmoni? siandien? bendravimo b?d?. Tad akivaizdu, kad XXI a. zmogus vis labiau pasineria ? ?vairi? medij? tinklus, apraizgan?ius jo gyvenim? ir tampan?ius pagrindine socialios ir visavert?s eg zistencijos s?lyga.

Tokios socialin?s institucijos, kaip menas, televizija, politika, religija, seima ir daugelis kit?, n?dien jau neb?ra tokios savarankiskos, kaip, tarkime, pries desimt, dvidesimt ar daugiau met?. J? suverenitet? daugiausia transformuoja b?tent medijos, sioms institucijoms diktuojan?ios savas s?lygas ir primetan?ios savas taisykles. Kitaip tariant, medijos tampa tokios galingos, kad ima steigti savuosius d?snius, kuriems vis labiau pakl?sta tradicin? gyvosios socializacijos aplinka. Taip kyla daugyb? diskutuotin? ir gin?ytin? klausim?, palie?ian?i? socialini? institucij? apibr?zties, autonomijos ir suvereniteto aspektus.

Siuos aspektus is ?vairi? perspektyv? gvildena ir sio numerio autoriai. Eugenija Krukauskien? ir Viktorija Zilinskait?-Vytien? savo straipsnyje aptaria kult?ros vartojimo klausimus tirdamos, kaip siuolaikinio lietuviskojo kino meno pavyzdzius suvokia ir vertina tam tikr? amziaus kategorij? jaunimas. Algis Mick?nas gilinasi ? filosofinius siuolaikini? diskurs? klausimus, pasirinkdamas k?niskumo, lyt?jimo ir taktilikos aspektus, glaudziai susijusius su medijuotosios komunikacijos tema. Russellas J. Cookas gvildena ekrano medij? taktiliskumo problemas, keldamas garso matymo galimyb?s klausimus - tai fenomenologin? perspektyva. Saulius Kanisauskas svarsto filosofinius atsakomyb?s uz siuolaikini? technologij? naudojim? klausimus, remdamasis vokie?i? egzistencialisto Martino Heideggerio keltomis j? ontologinio ?saknytumo zmogaus prigimtyje prielaidomis. Valdas Pruskus imasi siuolaikin?s politin?s rinkodaros teorini? ?zvalg? analizuodamas, kaip siuolaikin?s medijuotosios komunikacijos s?lygomis susiklosto palankios aplinkyb?s ?vairioms politin?ms manipuliacijoms ir politiniams manevrams, pavyzdziui, art?jant rinkimams.

Numerio sudarytoja d?koja autoriams uz j? tyrin?jimus, pasidalytus su skaitytojais, ir tikisi produktyvaus bendradarbiavimo ateityje - siuolaikiniai medijuotieji kult?ros procesai nuolat iskelia vis nauj? iss?ki? tiek ?vairi? kult?ros reiskini? praktikavimui, tiek nusistov?jusioms j? teoretizavimo tradicijoms.

Article in: Lithuanian

Article published: 2015-10-01