Content area
Full Text
Straipsnio tikslas - aptarti nuotolinio darbo sampratos problematikp, apzvelgti nuotolinio darbo specifikp Lietuvoje, nustatyti privalumus ir issükius, su kuriais susiduria nuotoliniu büdu dirbantys darbuotojai. Iki siol egzistuojanti nuotolinio darbo sampratp jvairové sudaro nemazai keblump kuriant tinkamp nuotolinio darbo tyrimo metodologijp ir lyginant skirtingp tyrimp rezultatus. Tyrimp rezultatai* rodo, kad nuotolinis darbas Lietuvoje néra itin populiarus; jo apréptis islieka beveik stabili jau trejetp metp, nors ir yra potencialo pléstis tokiai darbo organizavimo formai. Atlikti kokybiniai tyrimai rodo, kad svarbüs nuotolinio darbo privalumai dirbantiesiems yra laiko planavimo laisvé, galimybé derinti darbp ir asmeninj gyvenimp, taciau dirbdami namuose jie dirba virsvalandzius, tampa sunku atskirti darbp ir asmeninj gyvenimp.
Raktazodziai: nuotolinis darbas, Lietuva
AUDRONÈ NAKROSIENÈ, EGLÈ BUTKEVICIENÈ
Telework in Lithuania: the concept, benefits and challenges to the employees
Summary
The aim of this article is to discuss the concept of telework, analyze the trends of telework in Lithuania as well as benefits and challenges to the employees. The diversity of existing telework concepts leads to a number of difficulties in developing an appropriate research methodology on telework and comparing the results of different studies. The data indicate that telework is not very widespread in Lithuania. Its coverage remains almost stable for the period of already three years, however, there is a potential for this form of work to expand in Lithuania. The qualitative study shows the importance of telework benefits for individuals such as the freedom of time management, the opportunities to balance work and personal life. However, at the same time, teleworkers indicate that they work overtime and there are no clear limits between work-life boundaries.
Keywords: telework, Lithuania
IVADAS
Informacinip komunikacinip technologijp sklaida daro jtakp daugeliui visuomenés gyvenimo sferp, keicia darbo organizavimo specifikp. Pasikeitimai informacinip technologijp srityje, ypac nuo 1990 m. prasidéjusi sparti interneto plétra, galimybé naudoti tuos pacius elektroninius dokumentus tiek namuose, tiek biuruose, visame pasaulyje sumazino poreikj darbuotojui fiziskai büti organizacijoje. Atsirado palankios splygos nuotoliniam darbui, kuris atliekamas nuo organizacijos biuro nutolusioje aplinkoje, dazniausiai namuose (Nilles 1997; Bailey, Kurland 2002).
Pasaulyje apie 20-30 mln. darbuotojp nuotoliniu büdu dirba nors vienp dienp per savaitç, o 44 mln. - nors kartp per metus (Telework Research Network 2010). Pasaulinés darbo rinkos kontekste sie skaiciai néra dideli, taciau jie indikuoja naujai atsirandancip darbo formp, kuriai jtakp daro informacinip...