Pagrindiniai kurybiskumo ir kurybingumo aspektai siuolaikiniuose humanitariniuose bei socialiniuose moksluose

Headnote

Straipsnyje gvildenama kurybiskumo ir kurybingumo problematika siuolaikiniuose humanitariniuose bei socialiniuose moksluose. Pirmoje dalyje irodinejama, kad kurybiskumas ir kurybingumas yra organiski vienas kitam ir kad kurybiskumas nuties ia kelia link kurybingumo. Antroje dalyje atskleidziama, kad kurybiskumas ir kurybingumas yra pagrindinis mokslo pazangos variklis, nes tik kurybiska moksline mintis ir turimi kurybos gebejimai generuoja ivairius isradimus bei inovacijas. Trecioje dalyje tvirtinama, kad siuolaikiniuose humanitariniuose bei socialiniuose moksluose kurybiskumas ir kurybingumas skleidziasi taip pat intensyviai ir kryptingai, kaip ir kitose (pavyzdziui, fiziniu ir technologijos) mokslu srityse, darydamas itaka kulturai bei visuomenei, ju raidai ir ateities perspektyvoms.

Raktazodziai: kurybingumas, kurybinis zinojimas, kurybiskumas, siuolaikiniai humanitariniai ir socialiniai mokslai, technologijos

Summary

The article deals with the problem of creativity and creativeness in contemporary humanities and social sciences. In the first part it is argued that creativity and creativeness are organic to each other, also that creativity is paving the way towards creativeness. In the second part it is shown that creativity and creativeness is a major propeller of progress in science because only creative scientific thinking and creative skills generate a variety of inventions and innovations. In the third part it is maintained that in contemporary humanities and social sciences creativity and creativeness unfold as intensively and focusedly as in other fields of science (for example, in physical and technological sciences), infuencing culture and society, their development and future perspectives.

Key words: creativeness, creative knowledge, creativity, contemporary humanities and social sciences, technologies

IVADAS

Kurybiskumo ir kurybingumo fenomenai siuolaikiniuose humanitariniuose ir socialiniuose moksluose (toliau - HSM) igyja tam tikru specifiniu raiskos formu ir pavidalu, gerokai besiskirianciu nuo tu, kurie tarpsta kitose mokslo srityse. Suklestejus ivairioms technologijoms, o ypac informacijos ir komunikacijos, daug demesio teikiama technologijos ir fiziniams mokslams. O HSM statusas vis labiau smunka - sios mokslo sritys neretai yra net viesai nuvertinamos, sukvestionuojamas ju aktualumas, o ju funkcijos ir vaidmuo valstybes, kulturos bei visuomenes lygmeniu tampa sunkiai apibreziami. Tokiame kontekste susidaro ispudis, esa HSM pletojama mintis taip pat nepasizymi dideliu kurybiskumu, nera novatoriska ir netgi negali buti vertinama kaip moksline. Tad siame straipsnyje sieksime parodyti, kad siu mokslo sriciu reiksme ir svarba siuolaikineje valstybeje, kulturoje bei visuomeneje yra neabejotina. Kartu irodinesime, kad skirtingos mokslo sritys bei skirtingi kurybiskumo ir kurybingumo tipai glaudziai bei tikslingai saveikauja tarpusavyje, o HSM pletojama kurybine...